Kas tai yra WBL?
Pameistrystė ir mokymasis darbo vietoje
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nustato, kad Lietuvoje profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis. Pameistrystė minėtame įstatyme apibrėžiama taip: „Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją“.
Pameistrystės vykdymo metu, teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį, arba tik darbo vietoje, jeigu profesinio mokymo teikėjas nesudaro profesinio mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga, tačiau užtikrina sąlygas teoriniam arba neformaliajam profesiniam mokymui darbo vietoje.
Mokantis mokykline mokymosi forma, mokymasis darbo vietoje vyksta praktikos metu, kuri dažniausiai atliekama mokymo programos pabaigoje. Praktikos atlikimui įmonė su mokiniu nesudaro darbo sutarties.
Mokantis Pameistrystės forma, su mokiniu sudaroma pameistrystės darbo sutartis. Pameistrys mokosi mokymo įstaigoje ir darbo vietoje pagal įmonės ir mokymo įstaigos kartu sudarytą tvarkaraštį.
Pameistrystės nauda
Pameistrystė gerina įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą, leidžia efektyviau pritaikyti profesinį mokymą konkrečios įmonės poreikiams ir lūkesčiams.
Įmonė, mokydama pameistrę(-į), įgyja darbuotoją ne tik mokymo programos laikotarpiui, bet ir ilgalaikiams darbo santykiams. Pameistrystė įmonėms yra puikus būdas padidinti darbuotojų skaičių bei patobulinti jų kvalifikaciją.
Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatyme įtvirtintas modelis pameistrystės mechanizmui įgyvendinti ir plėtoti siūlo pastovų finansinį mechanizmą, kurio dėka įmonės gali gauti kompensaciją už dalį pameistrės(-io) ar meistrės(-o) atlyginimo.
Pameistrei(-iui) pameistrystė naudinga tuo, kad suteikia galimybę įgyti kvalifikaciją ar kompetencijų ir uždirbti atlyginimą tuo pačiu metu. Besimokydama(-s) pameistrė(-ys) įsilieja į darbo rinką.
Pameistrystės organizavimas
Pirmiausia pasirūpinama teisiniais susitarimais, t.y. sudaromos teisės aktuose numatytos sutartys tarp įmonės, mokymo įstaigos, pameistrio, Užimtumo tarnybos (jei pameistrys yra registruotas Užimtumo tarnyboje). Kokios sutartys sudaromos, numato Darbo kodeksas, Užimtumo įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas bei Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašas.
Toliau paskiriami atsakingi asmenys. Profesinio mokymo įstaigoje paskiriamas profesijos mokytoja(-s) ar mokytojos(-ai), kurios(-ie) moko teorijos bei bazinių praktinių gebėjimų mokymo įstaigoje. Įmonė skiria profesijos meistrę(-ą), atsakingą už pameistrės(-io) darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą bei už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą.
Parengiami mokymo organizavimo dokumentai. Mokymo įstaiga, suderinusi su įmone, parengia mokymo planą, kuriame atsispindi ir pameistrės(-io) mokymosi darbo vietoje temos. Taip pat parengia mokymo tvarkaraštį, kuriame numatomi pameistrės(-io) darbo ir mokymosi mokymo įstaigoje periodai.
Kvalifikacijos suteikimas ir tolimesnė karjera
Pameistrystė gali būti taikoma įgyti atskiras kompetencijas arba visą kvalifikaciją. Siekiant kvalifikacijos, mokymas užbaigiamas kvalifikaciniu egzaminu. Sėkmingai išlaikiusioms(-iems) kvalifikacijos egzaminą, mokymo įstaiga išduoda valstybės pripažintą profesinio mokymo diplomą. Pameistrė(-ys) lieka dirbti įmonėje ir tobulėja, siekdama(-s) karjeros pasirinktoje profesijoje.
Pameistrė(-ys) gali siekti aukštesnės profesinės srities kvalifikacijos, pvz. jei buvo įgijusi(-ęs) III kvalifikacijos lygio profesinį diplomą (pagal Lietuvos kvalifikacijų sistemą), gali toliau mokytis IV, V kvalifikacijų lygmens profesinio mokymo programose. Arba gali siekti aukštojo universitetinio ar neuniversitetinio išsilavinimo mokydamasi(-s) VI, VII ar VIII kvalifikacijų lygmens programose.